Ar nėščios moterys gali dažyti plaukus, nerizikuodamos savo bei būsimo kūdikio sveikata?  Tyrimais įrodyta, kad dažant tamsiais dažais, padidėja rizika susirgti non-Hodgin’s lymphoma (kraujo liga) ir šlapimo pūslės vėžiu. 2004 m. American Journal of Epidiomology  rašė, kad moterys, kurios naudojo tamsius dažus (iki 1980-ųjų) ilgiau negu 25 metus, dvigubai dažniau sirgo minėtu kraujo vėžiu. Rašoma, jog gamintojai 1979 m. pakeitė dažų formulę, tačiau tyrimais dar nenustatyta kurie yra patikimesni. Mokslų daktarė Manuela Gago-Dominguez 2001 paskelbė pastebėjusi didesnį sergamumą šlapimo pūslės vėžiu tarpe tų moterų, kurios dažė plaukus kartą per mėnesį ilgiau negu vienerius metus. “Kuo tamsesnė spalva, tuo daugiau arylamines, chemikalų, suteikiančių dažui tamsią spalvą”, sakė ji. “Ir kuo dažniau dažai, tuo daugiau arylamines patenka į tavo sistemą”. Nors ir nebuvo įrodyta, jog tai kaip nors gali pakenkti negimusiems kūdikiams, gydytojai pataria nėščioms moterims nedažyti plaukų, bent jau pirmus tris mėnesius.

Kiekvienas esame girdėjęs kokie naudingi mūsų sveikatai antioksidantai, kaip sveika per dieną yra išgerti virš trijų litrų vandens ir nebūti saulėje. Tyrimai įrodė, jog ne visos šios tiesos pagrįstos moksliniais faktais.

Vengti saulės. Ne visą laiką. Taip, iš tiesų saulė gali sukelti odos vėžį, bet jo bijantys neturi pradėti gyventi šešėlyje. Birželio mėn. Harvard Health Letter rašė, jog saikingų saulės vonių poveikis odai gali būti naudingas. Harvard’o mokslininkai pataria du kartus per savaitę po 15 minučių pabūti saulėje, nes ultravioletiniai spinduliai iššaukia chemines reakcijas, kurių dėka gaminamas vitaminas D. Yra tyrinėtojų, įsitikinusių, jog šis vitaminas padeda išvengti išsėtinės sklerozės ir tam tikrų vėžinių susirgimų. O žmonėms, kurie kenčia nuo tam tikrų sezoninių sutrikimų (depresija, atsirandanti esant nepakankamam šviesos kiekiui) reguliarus buvimas saulėje gali veikti gydančiai.

Išgerti po 8 stiklines vandens kasdien. Praėjusiais metais pelno nesiekiantis Medicinos tyrimų instititutas paskelbė, jog didžioji dauguma sveikų žmonių gėrė tik tada, kai juto troškulį.Tačiau dar 2002 metais žurnale American Journal of  Physiology  buvo paskelbtas Dartmouth Medical School profesoriaus Heinz Valtin straipsnis, teigiantis, kad to vandens kiekio, kurį gauname su maistu ir gerdami, kai jaučiamės ištroškę, organizmui visiškai pakanka.

Antioksidantų papildai vėžiniams susirgimams išvengti.Praėjusį spalį The Lancet išspausdino 14-os  tyrimų rezultatus. Tyrimuose dalyvavo 17.000 žmonių. Atrasta, kad papildai A,C,E ir beta- karotinas neapsaugojo nuo skrandžio bei žarnyno vėžinių susirgimų. Tyrinėtojai neįrodė ar minėtus papildus vartojant kartu su foline rūgštimi galima išvengti kitokių vėžinių susirgimų. Taip pat neįrodyta, jog tokie vitaminai kenkia. Vis dar tikima, kad maistas, turtingas tokiais antioksidantais ( pomidorų padažas bei mėlynės) gali šia prasme veikti teigiamai.

Geriausias būdas aptikti krūtų augliams tebėra mamograma (specialus krūtų peršvietimas).Ne tiesa, kad mamogramos neefektyvios, nes neva  jomis per vėlai aptinkami augliai (išsigimusių, vėžinių ląstelių dariniai), kai šie jau būna augę net penkeris metus.

Labai pavojinga, vis dažniau privačiuose pokalbiuose išgirstama negatyvi nuomonė nuomonė apie mamogramas. Tačiau kol kas nėra geresnio būdo laiku aptikti piktybiniams augliams. Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad visi augliai vystosi vienodu greičiu ir stadijomis. Knygos “Dr. Susan Love’s Breast Book” autorė gydytoja Susan Love sako, kad mamograma- geriausias kol kas iš turimų įrankių (aptikti krūtų vėžiui). Pasak jos, nereikia laukti, kol augliuką bus galima apčiuopti- gali būti, kad tuomet jis bus penkių metų amžiaus (prieš tapdamas  apčiuopiamu). Mamogramų pagalba  auglius galima aptikti anksčiau.

Kai kurios moterys baiminasi, jog kasmetinės mamogramos gręsia per didele radiacija. Mark D. Pegram, Women’s Cancer Program direktorius tvirtina, kad moderni šiuolaikinė technika labai saugi. Darant mamogramą kenksmingų spindulių gaunate tiek pat, kiek saulėtą dieną pasivaikščiojusios Los Angeles.

Sveika mityba. 2005 m. sausio mėnesį Department of Health and Human Services paskelbė patarimus norintiems sveikai maitintis. Harvard Public Health School mokslininkai nemano, jog gerai yra kankinti kūną ne visai sveikomis dietomis. Norintiems numesti svorį jie irgi rekomenduoja kasdien – po tris kartus- valgyti pieno produktų. (Žmonėms, kurie alergiški laktozei, siūloma su maisto papildais ir maistu kasdien suvalgyti nuo 800 iki 1,200 mg kalcio).

Kita didelė problema- raudonos mėsos suvalgomi kiekiai.  Geros kokybės baltymais pasižymi žuvis, paukštiena, sojos pupelės, kuriose irgi daug riebalų, tik jie geresni. Mėsoje daug riebalų ir jie dažnai sukelia širdies ligas ir storosios žarnos vėžį.  Apie tai rašoma Journal of the American Medical Association straipsnyje. Jame be užuolankų nurodomas tiesioginis ryšys tarp raudonos mėsos gausaus valgymo ir storosios žarnos vėžio.

Kokias kalcio rūšys geriausiai įsisavinamos? Tyrimais nustatyta,  jog esančios  piene, jogurte, sūriuose.  Taip pat žalialapės daržovės yra geras kalcio šaltinis (įskaitant špinatus ir “chard”- burokų lapus pirmenančios).

Rekomenduojami: pieno produktai, konservuotos sardinės bei lašiša (salmon), kalciu praturtintos apelsinų sultys, nedaug oksalatų (jie trukdo pasisavinti kalcį) turinčios daržovės- kaliaropės, brokoliai, piliulės.

Gurkšnok vyną ir niekad nesenk!

Galite išmainyti jį į brangiausius kremus veidui. Rimtai. Tebesate įsitikinę, jog tokių kremų sudėtyje esantis retinolis geriausiai lygina raukšles? Tą patį neseniai tvirtino ir ekspertai, kol jų požiūrio nepakeitė Pasaulio dermatologų kongreso (World Congress of Dermatology) naujausių tyrimų paskelbti rezultatai: palmitoyl pentapeptide kur kas veiksmingesnis! Tyrimuose dalyvavusios moterys naudojo pentapeptide vienai veido pusei, retinolį- kitai. “Po keturių mėnesių pentapeptidu tepta pusė buvo švelnesnė, minkštesnė ir turėjo 70 proc.  mažiau raukšlių.”, raportavo dermatologė Amy Thurber, M.D. “Dar svarbu: pentapeptide nesukėlė paraudimų ar odos šerpetojimo, kas dažnai atsitinka, naudojant retinolį”  Prieinamiausi produktai su pentapeptide yra Olay Regenerist ir L’Oreal Plenitude Age Perfect.

Esame girdėję, jog vynas labai sveika širdžiai, dabar pasirodo dar ir odai! Buvo atliktas tyrimas 700 subjektų ir juo įrodyta, jog išgeriantys kasdien po taurę raudono vyno turi 25 proc. elastingesnes kraujagysles, negu tie, kurie negeria. “Kuo stangresnės jūsų veido arterijos, tuo daugiau kraujo priteka į odą. Kuo geresnė kraujo apytaka, tuo stangresnė veido oda ir mažiau pavojų jai susiraukšlėti”, sako senėjimo (anti-aging) ekspertė Sandra J. Cunningham, Ph.D.  

Kaip apsisaugoti nuo pavojingos ligos atakų

Ar galite įsivaizduoti save sveikut sveikutėliais? Be čiaudulių gripų, sinusitų? Gydytojai, remdamiesi naujausių tyrimų duomenimis, tvirtina, jog tai visiškai įmanoma.

Neskubėkite numoti ranka. Šimtą kartų girdėti pamokymai pradėti dažniau plauti rankas, didinti kasdienes vitamino C porcijas, nėra iš piršto laužti. Peršalimų sezono atidarymas jau paskelbtas: ar maža mūsų draugų bei pažįstamų  skundžiasi gripą primenančiais negalavimais?

Naujausi tyrimai jau gali atsakyti į klausimą, kodėl vieni žmonės niekada neserga, o kiti tarsi tyčia serga visomis infekcinėmis ligomis iš eilės. Norėtumėte būti priskirti pirmajai kategorijai? Tuomet skaitykite toliau ir stenkitės kuo greičiau pateiktus patarimus perkelti į savo kasdienį gyvenimą.

Gerkite į savo pačių sveikatą

Naujausiais Ispanijoje atliktais tyrimais įrodyta, jog žmonės, kasdien išgeriantys po vieną ar dvi taures raudono vyno, net 44 proc. rečiau “pasigauna” vieną ar kitą peršalimo ligą, negu blaivininkai. Mokslininkai kol kas naujojo atradimo nekomentuoja, vien tik primena, jog vyne esantys flavonidai  nuo seno garsėja geromis savybėmis. Vyne esantys antioksidantai “nukauna” bakterijas ir nuo galimų pažeidimų apsaugo DNR ląsteles.

Tačiau jeigu arbatą mėgstate labiau, negu vyną- gerkite ją. Minėtas tyrimas leidžia teigti, jog jei kasdien išgersite po 5 puodelius juodos, žalios, oolong, pekoe arbatos, greičiau ir lengviau įveiksite bakterines ar antivirusines infekcijas. Tyrinėtojai įsitikinę, jog tokie stebuklai atsitinka, veikiant  L-theanine, tam tikram  arbatoje esančiam chemikalui.

Judėk, bet nepersistenk

North Carolina universitete atliktais tyrimais nustatyta, jog žmonės, kurie kasdien reguliariai mankštinasi (30 min. greitas ėjimas 5 dienas per savaitę), beveik perpus rečiau suserga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

“Pratimai skatina virusus naikinančių baltųjų kūnelių gamybą, kaip ir imunoglobulino, randamo nosies ertmėje, kurią  pirmiausia ir atakuoja peršalimo virusai”, sako Dr. Kemmerly.

Virginia valstijoje atlikti tyrimai įrodė, jog žmonės, kasdien aktyviai sportuojantys po 90 min. ar daugiau, gali net nusilpninti savo imuninę sistemą. Fiziologas John Acquaviva, Ph.D., juokauja, jog tai dar kartą patvirtina taisyklę, jog ne visada daugiau reiškia geriau.

Prieš ugnį kovokite ugnimi

Tikriausiai girdėjote apie gripo ir peršalimo virusus įveikiančias žoleles. Jos nukauna juos dar prieš pasireiškiant minėtų negalavimų simptomams. Tų žolelių pavadinimai: astralagus ir andrographis. Tyrimais įrodyta, jog bakterija Lactobacillus,  esanti jogurtuose ir tam tikruose preparatuose- padeda organizmui įveikti virusus, sukeliančius sinusitus bei bronchitus. Valgantiems  jogurtus, tikimybė susirgti minėtomis infekcinėmis ligomis sumažėja net 19 proc.  Minėtoji bakterija Lactobacillus randama fermentuotuose pieno gėrimuose, tokiuose kaip Dannons Actimel.

Perskaitykite ant pakuotės surašytus nurodymus prieš vartodami. Mano žiniomis, reikia pirkti ne pasterizuotą jogurtą. Ant indelio savo šaldytuve radau  parašyta: “Contains Live and Active Cultures Including L.Acidophilus and Bifidus”. Tokį ar panašų užrašą stenkitės pamatyti etiketės kamputyje, išspausdintą nedidelėmis raidėmis.

Atbaidykite stresą

Naujausi tyrimai liudija, jog paniurę, nusiminę žmonės dukart dažniau serga peršalimo ligomis. Įveikti stresui imuninė sistema sunaudoja penkis kartus daugiau energijos, negu kariaudama su peršalimo ligas sukeliančiais virusais.

Išeitis? Kuo daugiau juokitės! Tais pačiais tyrimais nustatyta, kad kasdien besijuokiančių –tarkim, žiūrinčių humoristinius video- kraujyje visuomet yra daugiau peršalimo ir gripo ligas įveikiančių chemikalų.

Ir neužmirškite šitų laiko patikrintų apsaugos priemonių:

**Plaukite rankas

Maždaug 80 proc. infekcinių ligų užsikrečiama, liečiant durų rankenas, telefonus ar kompiuterių klaviatūras. Tačiau jei plausite rankas penkis kartus per dieną ir valysite paviršius dezinfekuojančiais skysčiais (tokiais kaip Lysol) kartą per dieną, riziką užsikrėsti virusais sumažės net 45 prc.

**Pakankamai miegokite

Tyrimais nustatyta, kad net viena nemiegota naktis gali sumažinti su infekcijomis kovojančių imuno ląstelių aktyvumą ir padaryti jus lengviau prieinamais peršalimo bei gripo virusams.

**Pasiskiepykite nuo gripo

Tai padės išvengti ne tik jo, bet ir tokių infekcijų kaip plaučių uždegimų (pneumonia), ausų uždegimų ar sinusitų. Naujausi tyrimai rodo, jog žmonės, gavę priešgripinės vakcinos, net 25 proc. rečiau serga visų rūšių kvėpavimo takais plintančiomis infekcijomis.

4 paprasti būdai norintiems gyventi ilgiau

Geros naujienos iš JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų! (centers for Disease Control and Prevention CDC). Mūsų vidutinė gyvenimo trukmė pastebimai ilgėja.

*1. Gamink pietus draugui ir gyvenk 10 metų ilgiau! Ilgamečiai Kentucky University tyrimai parodė, jog moterys, kurios jautėsi laimingos ir priklausė optimistų grupei, gyveno 10 metų ilgiau už negatyvių pažiūrų. “Negatyvios emocijos kūnui reiškia stresą; daugiau gaminasi žalingų hormonų tokių kaip cortisol”, rašo Ph.D (mokslų daktaras) David Snowdon. Eilė tyrimų liudija chronišką stresą peraugant į sunkiai išgydomas ligas (aukštas kraujospūdis, diabetas, aukštas cholesterolis). Vienas iš lengviausių būdų pasijusti laimingu: ištiesti pagalbos ranką tiems, kam jos reikia. Michigan University tyrimai parodė, jog 60 proc. žmonių, įsitraukusių į labdaringą veiklą (valė nusenusio žmogaus namus ar gamino maistą sergančiam draugui) gyveno 5 metais ilgiau. “Švelnumas skatina tam tikras biochemines reakcijas kūne, kurių metu išsilaisvina tam tikri hormonai, tokie kaip endorphins,  atpalaiduojantys nuo streso ir padidinantys pasitenkinimo jausmą” sako Larry Dossey, M.D., knygos “Meaning and medicine” autorius.

2. Daugiau miegok ir gyvenk 13 metų ilgiau. Žmonės, kurie greit užmigdavo, gerai ir pakankamai miegodavo, rečiau sirgo infekcinėmis ligomis, geriau jautėsi ir buvo žymiai ilgesnį laiką aktyvūs. Čia kalbama ne tiek apie valandų kiekį, kiek apie miego kokybę, kuri smarkiai nukenčia naudojant  alkoholį, nikotiną ar kofeiną. 

3. Tik pamėgink atsikratyti viršsvorio ir gyvenk 9 metais ilgiau. Journal of the American Medical Association ir Annals of Internal Medicine tyrimai parodė, kad turinčios 30 svarų viršsvorio moterys gyvena vidutiniškai 8 metais trumpiau. Gera naujiena: žmonės, paprasčiausiai metę svorį ir vėl jo priaugę, gyvena ilgiau už tuos, kurie niekuomet nemėgino to padaryti. Tai nesunkiai paaiškinama:  norėdami atsikratyti nereikalingų kilogramų, kurį laiką (nors tiek) sveikiau maitinamės, mankštinamės, rūpianamės sveikata..Vienas iš paprasčiausių būdų: užuot priešpriečiams valgę įprastą hamburgerį, išgerkite vieną iš tam skirtų “shake” (visiems žinomo Slimfast ir kt.). Taip atsikratoma 31 proc. viršsvorio.

4.Laikykis tikėjimo- ir gyvenk 7 metais ilgiau. <text>Texas University paskelbė naujausių tyrimų duomenis. Žmonės, besilankantys pamaldose kartą per savaitę, gyvena 6,5 metų ilgiau už tuos, kurie lankosi bažnyčiose rečiau arba visai nesilanko. “Tikintys žmonės gyvena sveikesnį gyvenimo būdą, yra socialiai bendraujantys ir išlaiko vidinę ramybę, apsaugančią nuo stresų”, sako dr.Koenig

Moterys gali padėti vyrams gyventi ilgiau…**Vyrai gyvena ilgiau, kai jaučiasi reikalingi žmonoms ir šeimoms.

"Mary Jane" nepažeidžia smegenų

Tyrinėtojai priėjo šios nuomonės, išanalizavę 15 tyrimų rezultatus. Tyrimuose dalyvavo rūkantys ir niekad nerūkę marichuanos žmonės. Informacija paskelbta, ištyrus maždaug 2000 eksperimento dalyvių, iš kurių dalis niekad nerūkė “žolės”, dalis rūkė tik retkarčiais ir dar kita dalis- 704 žmonės tris kartus per savaitę kelis metus.

 San Diego universitete atliktų tyrimų metu jų dalyviams buvo daromi budrumo, atminties, reakcijų trukmės, kalbos bei kūno motorikos, informacijos įsisavinimo bei jos pritaikymo ir kitokie patikrinimo testai.

 Rezultatai buvo labai panašūs, lyginant dvi rūkančių ir nerūkančių grupes. Dar tų dviejų grupių atstovai buvo mokomi kokių naujų dalykų ir stebimi kaip greitai ir ką pamiršta iš naujai išmoktos medžiagos. Jokių pastebimų skirtumų tyrėjai tarp rūkiusių ir nerūkiusių grupių neužfiksavo.

“Paskelbti rezultatai leidžia ramiau žvelgti į ateitį. Jeigu kanapės bus pripažintos naudingomis medicinai, tai nebereikės baiminti iki šiol gąsdinančiu atrodžiusio jų žalingo poveikio smegenims. Dabar žinome, kad jokia žala smegenims nedaroma”, sako vedantysis tyrimų autorius Dr. Igor Grant.

Ir pabaigai: ar žinojote, kad marichuana Amerikoje dar vadinama: Mary Jane, cannabis, pot?

Iš liepos mėn. “Journal of the International Neuropsychological Society” spaudai parengė Regina Nuttall

Nesenk ir nesirk

Dažnas, paklaustas koks baubas mūsų sveikatai baisiausias, pirmiausia pagalvoja apie vėžį arba širdies ligas. Ir suklysta. Didžiausią pavojų savyje slepia mažutėlės  molekulės vadinamos laisvaisiais radikalais. Laimei, mokslininkai, ilgai ir kruopščiai jas tyrinėję, pagaliau paskelbė gerą naujieną: panorėję galime pristabdyti jų kenkėjišką veiklą.

Pasirodo, tos mažutės nestabilios molekulės mūsų kūnuose gali atakuoti ląsteles ir pažeisti jų membranas.

“Pradėję sveikai gyventi bei maitintis, jūs galite smarkiai pristabdyti laisvųjų radikalų, formuojančių naujas raukšles, sukeliančių vėžinius suirgimus ir pan. siautėjimą”, sako Stephen Sinatra, M.D., knygos Heart Sense for Women autorius. Tyrimai tvirtina, jog mažiausiai 50 proc. sumažinsite sveikatos problemas:

*Valgydami vaivorykštės spalvas . Specialistai tvirtina, kad tiesiog per kelias dienas pagerinsite savijautą, pradėję valgyti įvairias ryškių, gyvų  spalvų daržoves, taip pat vaisius.”Antioksidantai, suteikiantys daržovėms bei vaisiams spalvas, yra tarsi šluota, šluojanti lauk iš kūno laisvuosius radikalus”, sako endokrinologas Daniel Nadeau, M.D., knygos The Color Code: A Revolutionary Eating Plan for Optimum Health autorius. Taigi, kuo daugiau spalvų sudedate į kiekvieną savo patiekalą, tuo daugiau antioksidantų lekia kautis su laisvaisiais radikalais. Dietos reikšmė kaip matote didelė ir nenuginčijama. Juk tikrai nesunku pasigaminti patiekalą, kuriame būtų tarkim: česnakų, brokolių, morkų ir pomidorų. Čia tik vienas pavyzdys, jų galima prikurti šimtus. Verta žinoti, kad antioksidantais labai turtingos mėlynės. Tyrinėtojai tvirtina, jog suvalgydami po vieną puodelį šių uogų kasdien, net 48 proc. susimažinsite galimybę susirgti  krūtų, išeinamosios žarnos vėžiu. 

*Mankštindamiesi .Kiekvienas žino, kad pratimais galima apsisaugoti nuo gausybės į mus nusitaikiusių ligų ligelių. Tačiau nebūtina skandintis prakaito upeliuose. Šiandien mokslininkai rekomenduoja nors truputį makštintis ir gerti nedideles vitamino E porcijas- tai nukenksmins laisvuosius radikalus.

Ir štai kodėl: “Viršsvoris yra baisiai pavojingas kepenims, kasai, širdžiai bei kitiems organams”, sako Pamela Peeke, M.D., Maryland School of Medicine profesoriaus asistentė. “Ir kai tie organai negali normaliai funkcionuoti (lygiai kaip mes negalėtume  kvėpuoti su girnapuse užritinta ant krūtinės), kūnas gamina daugiau laisvųjų radikalų ir mažiau antioksidantų”.

Neseniai Floridos universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad mankštinantis dvi valandas per savaitę (ir pamažu metant svorį), tuo pat metu naudojant kasdien vitaminą E (800 IU turėtų būti dienos porcija) kūne perpus sumažėja laisvųjų radikalų kiekis. (Turintys sveikatos sutrikimų pirmiausia turėtų pasitarti su gydytoju).

*Naudodami natūralius ląstelių stiprintojus .Kita ląsteles stiprinanti ir jas apsauganti papildomoji priemonė- mišrieji karetonoidai (mixed carotenoids). Viena piliulė savo sudėtyje turi beta karotino, iš kurio organizmas pasigamina plytą- vitaminą A- ir ja sutraiško būrį laisvųjų radikalų (vaizdžiai kalbant). Ta viena piliulė turi dar tuziną įvairių antioksidantų, tokių kaip lycopene, lutein, zeaxanthin.

Karotenoidai taip efektyviai kaunasi su klaidžiojančiais kūne radikalais, kad ne tik apsaugo nuo vėžinių bei širdies susirgimų, bet taip pat perpus sumažina tikimybę susirgti katarakta ir kita pavojinga akių liga (macular degenaration). Pamėginkite kasdien minėtos priemonės vartoti 12,500US (vienetų, yra nurodyta ant vitaminų, mineralinių medžiagų indelių). Jei nesate piliulių šalininkai, tuomet pamėginkite kasdien į skrandukus susikimšti penkias porcijas spalvotų vaisių bei daržovių, tokių kaip špinatai,tam tikros rūšies moliūgai (squash), brokoliai bei citrusiniai.

*Džiaugdamiesi įkvepiamu oru . <text>Knygos Indoor Environmental autorius Thadeush Godish, Ph.D., įsitikinęs, jog kasdien atveriami langai- kad šviežus oras pakeistų užsistovėjusį- smarkiai pagerins jūsų savijautą. Kodėl? Todėl, kad vyriausybiniais tyrimais įrodyta, jog patalpose esančio oro sudėtyje yra 10 kartų daugiau nuodingų medžiagų, negu lauke. Už tai galime padėkoti dulkėms, pūkams (ypač kačių), pelėsiams ir kitokiems dirgikliams. Laisvieji radikalai smagiai bei saugiai dauginasi tokį orą kvėpuojančių žmonių kūnuose.

*Mėgaudamiesi sriubomis. Ypač šaltu, žvarbiu oru rekomenduojama sušilti, skanaujant karštą sriubą ar kitokį panašų srėbalą, užuot kramčius traškias salotas.

Tyrimai, atlikti Tufts University dar kartą patvirtino, jog karščio poveikyje- verdant, troškinant, kaitinant- antioksidantai, “užrakinti” daržovių bei vaisių gelmėse, laisvėja ir tampa lengviau įsisavinami, absorbuojami.

Reikia įrodymų? Pusė puodelio sutrintų šviežių pomidorų turi mažiau negu 3mg lycopene- antioksidanto, perpus sumažinančio galimybę susirgti širdies ligomis. Tuo tarpu toks pat kiekis spageti padažo (pomidorų) to paties antioksidanto turi net 28 mg!

Yra užkandžių, stiprinančių ląsteles!

Neperseniausiai mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau su maistu organizmui pasiunčiame potassium, tuo mažiau jame klajoja laisvųjų radikalų, pažeidžiančių ląsteles ir sukeliančių senėjimo ir visokių kitokių sveikatos problemų. “Turtingiausias potassium ir užkandžiams rekomenduojamas maistas yra: razinos, figos, jogurtai, bananai, sojos riešutai bei džiovinti abrikosai”, sako Dr. Sinatra. Pusės puodelio minėtų gėrybių (ar kurios vienos atskirai) per dieną visiškai  užtenka patikimai kūno apsaugai nuo minėtų klajoklių- laisvųjų radikalų. (Pamenate, anksčiau tekste apie vėžį kaip tik ir buvo vaizdingas pavyzdys apie sveikas ląsteles atakuojančius, jas pažeidžiančius “klajūnus”?)

Padėk maistą į “teisingą” vietą, jei nori lieknėti

Jei nusprendėte atsikratyti viršsvorio, pirmiausia pagalvokite kur laikysite tam tikrus maisto produktus. Kodėl? Ilinojaus universiteto tyrinėtojai nustatė, kad jeigu šokoladas padėtas lengvai pasiekiamoje, gerai matomoje vietoje, tai žmonės valgo jį dažniau, negu padėtą kur nors sunkiai prieinamoje lentynoje. “Taigi, jūs turėtumėte pasirūpinti ne vien tukinančiais skanumynais (nukišti juos į giliausią, nematomiausią kertę), bet sveikus užkandžius- tokius kaip vaisiai- pasidėti po ranka”, sako dietologas Keith Ayoob. Sekdami vien šiuo patarimu ir nedarydami nieko daugiau, per metus turėtumėte numesti 10 svarų.

Jei nenori apsinuodyti švinu…

<text>Švino nuodų šaltiniu Amerikoje 1978 paskelbti dažai, 1991- konservuotas maistas ir 1995- benzinas. Tyrimai liudija, kad milijonams amerikiečių dėl to gresia atminties sutrikimo, inkstų ir kitokios sveikatos problemos.  Journal of the American Medical Association (JAMA) rašo, jog to laimečio moterys aštuonis kartus dažniau skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, joms dažniau gresia infarktas bei insultas.

Vis griežtinami įstatymai sumažino leistinas švino normas nuo 30mcg per dieną 80-aisiais iki 5mcg šiandien. Nūnai švinu “vaišinamės” kvėpuodami arba gerdami vandenį. Įrodyta, jog yra veiksmingų būdų, padedančių apsaugoti organizmą nuo švino poveikio.

*Kalcio pagalba

Tyrimai liudija, kad šviną, prieš jam susigeriant (absorbuojantis) į kaulų audinius, iš organizmo sėkmingai pašalina kalcis. Nepašalintas švinas “miega” kaulų audiniuose. Pradėjus senti, kaulai yra (nyksta) ir iš jų audinių švinas tuomet patenka į kraujotakos sistemą.

Taigi, kuo stipresnius kaulus turėsite sendami, tuo būsite saugesni. Todėl sunaudokite kalcio mažiausiai bent jau po 1,200mg kasdien.

*Atidumo reikšmė

Keista, tačiau tyrimais nustatyta, kad kartais pačios kalcio piliulės gali būti švino šaltinis. “Kai kurie kalcio preparatai gaminami iš austrių kiautų (oysters shells), o austrės dažnai turi savyje sukaupusios didelius švino kiekius, nes jos filtruoja mineralus iš jūrų vandens”, sako Dr.Needleman. Jei norite jaustis saugūs, tuomet įsitikinkite, jog preparatas, kurį pasirinkote (kalcio tabletės) neturi savo sudėtyje austrių kiautų. Tai pamatysite, perskaitę ant pakuotės esančią etiketę (ingredients list).

Perdažymo nauda

Milijonai namų dar tebesaugo senais laikais dažytas sienas. Jūsų namas gali būti vienas iš jų, jei yra pastatytas iki 1978.

“Perdažydami viską naujai, atsikratysite pavojaus”, sako Dr.Needleman. Jei nesate tikri ir norite tikslios informacijos (ar yra sename name, apartamente švino), nesivaržydami skambinkite National Lead Information Center 800-424-LEAD.

*Taupumo žala

Iki 1986 švinas buvo naudojamas santechnikos darbuose. Taigi, jeigu jūsų vamzdynai senesni, gali būti, kad gaunate šiek tiek švino sulig kiekviena stikline vandens. Nustatyta, kad rytmetinis vanduo turi didžiausią švino kiekį, nes vamzdžiuose “pratupėjo” visą naktį. Atrodo, telieka viena išeitis: minutę ar dvi bėginti vandenį į kriauklę ir tik po to pripildyti juo stiklinę ar arbatinuką. Taupumas šiuo atveju žalingas sveikatai.

Atsisakyk 50, sudegink 50 ir numesk 10 svarų

Dauguma žmonių galvoja, kad reikia nežmoniškų pastangų numesti svoriui, tačiau taip nėra. Naujausi tyrimai atlikti American Council for Fitness and Nutrition (ACFN) nustatė, kad 40 proc. mūsų galvoja, jog būtina su maistu kasdien suvalgyti 500 kalorijų mažiau. Tačiau ne maži pakeitimai gali būti labai efektyvūs. Pasak Council, jeigu jūs paprasčiausiai kasdien suvalgysite 50 kalorijų mažiau ir sudeginsite 50 kalorijų daugiau, numesite 10 svarų per metus. Mažiau 50 kalorijų bus maiste, jei įprasto salotų antpilo (dressing) 2 valg.š. pakeisite nuriebalintu (fat- free), suvalgysite ¼ puodelio mažiau makaronų (pasta), vietoje sūrio suvalgysite fat-free American cheese, ir vietoje dviejų sausainių pasiimsite vieną. Tam, kad sudegtų 50 kalorijų tereikia 10 min. pasivaikščioti arba pašokti, radijui transliuojant “greitą dainą” (reikia 2 dainų) arba 10 min. pjauti žolę arba 15 min. valyti langus.

Naujausios žinios apie insultą 

Niekada nesame pasiruošę nelaimei. Liga užgriūna iš pasalų, netikėtai. Tik vėliau, sėdėdamas invalido vežimėlyje, negalėdamas net kalbėti...ligonis suvokia, kokie beverčiai tie pinigai, privertę prarasti sveikatą. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina seniai žinomą tiesą: teisingai subalansuotas maistas, poilsis, pakankamas fizinis aktyvumas ir vengimas stresinių situacijų gali padėti išsisukti nuo daugybės ligų, tame tarpe ir insulto (angl. stroke).

Lietuvių bendruomenė žino ne vieną liūdną atvejį, kai artimieji, parsivežę namo insulto ištiktą asmenį, buvo priversti parduoti namą, kitas sunkiai užgyventas materialines vertybes, kad galėtų apmokėti ligoninės siunčiamas sąskaitas. Čia puiki proga priminti apie sveikatos draudimo naudą: kas mėnesį mokami pinigai tokiu atveju atsiperka su kaupu- svarbu susirasti gerą sveikatos draudimo kompaniją. Lygiai taip pat svarbu išmokti nebeignoruoti sveiko maisto, atsisakant tam tikrų lietuviškos virtuvės (vadinamų tradiciniais) patiekalų, kurie tegali traukti vien trokštančius kuo greičiau pargriūti ant ligos patalo. Riebūs, kaloringi valgiai tiko mūsų protėviams, kasdien po keturiolika valandų prakaitavusiems fermų laukuose, mosavusiems sunkiais kalavijais, tačiau nebetinka mums, valantiems namus, vairuojantiems, prižiūrintiems vaikus ar senolius, sėdintiems prie rašomųjų stalų.

Gamta stengiasi kovoti ir metų metais nepasiduoda, stebuklingu būdu vis gydydama netinkamo maisto, pervargimo, nervinės įtampos žalojamus mūsų kūnus,  tačiau bet kokia pastanga galiausiai išsikvepia... Riebalai, ypač gyvuliniai- vienas iš didžiausių mūsų sveikatos priešų. Pažvelkite į nuotrauką- matote susiaurėjusią kraujagyslę, užkimštą ant jos sienelių nusėdusio šlamšto? Padėkokite riebalams, nes iš jų (tiek prisotintų, tiek hidrogenizuotų) mūsų organizmas gamina cholesterolį; riebalai patys savaime neįstringa kraujagyslėse. Prieš gerą dešimtmetį žmonės tikėjo, kad nelaimės galima išvengti, atsisakant cholesterolingų produktų, tokių kaip kiaušiniai. Pamenate? “Nevalgyk kiaušinių, jie turi daug cholesterolio, gausi ateresklerozę?..” (Priminsiu, kad ja susergama, susiaurėjus kraujagyslių spindžiui, susiaurėja jis dažniausiai nuo riebaus maisto, rūkymo ir pan.) Pasirodo, kiaušiniai patys savaime nėra žalingi, nes neturi riebalų- kas kita, jei juos pasiskaniname kalnu majonezo, sviestu. Mūsų protėviams riebalai buvo reikalingi kaip kuras sunkiam fiziniam darbui dirbti. Mums jie pavirto baisių ligų sukėlėjais, nes kitoks gyvenimo būdas, kitokios sąlygos (ir tie patys organizmo įpročiai?).

 Apie tai randu straipsnių begalėje amerikiečių leidinių. Girdėjau, kad daugelis jūsų laikosi dietos ir pamėgo vietoje sviesto naudoti jo atmainą “I can’t believe it’s not butter!”  Paskaitykite užrašą ant pakelio. Jau supratote?..Itin daug hidrogenizuotų riebalų...Mano patarimas: pirkite vien skystą (Spray). Mat, jame nėra riebalus stangrinančių Hydroginatet fat, kurie-kalbant kiek supaprastintai-  lygiai taip pat gali sustangrinti ir jūsų kraują, “praturtindami” jį kraujo krešuliais (vėl žvilgterkite į nuotrauką). 

Į jūsų klausimą apie augalinius riebalus ir jų pranašumą prieš gyvulinius pamėginsiu atsakyti vėliau. Sutrumpintai ir linksmai paaiškinimas galėtų skambėti maždaug taip: įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei žuvų riebalai stingtų šaltyje lygiai taip pat kaip vištų, kiaulių, jaučių ir pan. Žuvys tuoj pat apsunktų ir nugrimztų į dugną. Tačiau jų riebalai nestingsta šaltame okeanų bei jūrų vandenyje. Vadinasi, jie nesustings ir mūsų kūnuose. Štai kodėl naujausių tyrimų autoriai rekomenduoja bent jau du kartus per savaitę pietums valgyti žuvį; dažniau- dar geriau.

Amerikiečių mass media yra paskelbusi karą riebalams, siūlau pasidairyti periodinių leidinių lentynose. Pirkdami maisto produktus skaitykite etiketes ir venkite produktų su užrašais Hydrogenated fat, kaip galima mažiau valgykite Saturated fat (prisotintų riebalų, tokių kaip sviestas, grietinė,  nekalbant jau apie lašinius ir pan., ribokite augalinių aliejų kiekį). Bėda ta, kad šlamštinis maistas kartais  yra geresnio skonio, tačiau pradėję sveikai maitintis, po kurio laiko taip nebegalvosite.

Šių metų kovo 8 dienos Newsweek daug puslapių paskyrė insulto temai. Juose: ką apie insultą privalo žinoti kiekvienas iš mūsų, naujausi mokslo pasiekimai bei mini- insulto paslaptis (palieku kitai savaitei). Skaitytojams, kurie yra klausę kokius leidinius geriausia prenumeruoti, rekomenduočiau šitą žurnalą. Pamėginsiu glaustai perpasakoti skaitytus straipsnius, norintiems apie tai sužinoti plačiau, patariu susirasti minėtą žurnalo numerį skaitykloje.

Skelbiamas karas insultui

Insultas- baisi liga, žudanti smegenų ląsteles, griaunanti gyvenimus. Naujų mokslinių tyrimų banga žada suteikti viltį milijonams.

Insultas šiais metais ištiks 700,000 amerikiečių (negalvokite, kad statistika neliečia jūsų); du trečdaliai jų bus 60-ies arba vyresni, tačiau dalis jų bus tik ką atšventę 20-metį. Dalis insulto ištiktų aukų mirs, tačiau išgyvenusiems insultą, tiems  75 proc. ligonių, arba kitaip tariant 1-am iš 10-ies ilgam arba visam laikui sutriks judėjimas, jautrumas, atmintis, kalba...

Dr. John Marler, National Institute of Neurological Disorders and Stroke (NINDS) sako, jog JAV mokslininkai daug yra pasiekę, gydydami širdies ligas, tačiau “Daugumai žmonių, išgyvenusiems miokardo infarktą, gresia insultas.” Abi ligos turi tuos pačius rizikos veiksnius, įskaitant aukštą kraujospūdį, per didelį cholesterolio kiekį ir cukraligę (diabites). Toks pat ir pagrindinis veikimo principas: užkemšamos svarbiausios arterijos.

Per paskutinį dešimtmetį užfiksuoti geresni sveikimo rezultatai tų insulto aukų, kurioms buvo taikomas ilgalaikis reabilitacinis gydymas. Yra vienas vaistas, kuriuo galima priversti vėl tekėti kraują į smegenis, bet kuris taikomas tik nedidelei daliai insulto ištiktų ligonių, kai jie atvežami į ligoninės priimamąjį (emergency room).

tPA yra galingas vaistas, galintis net 33 proc. nelaimėlių suteikti galimybę visiškai pasveikti. Tačiau jis turi būti suleistas TRIJŲ VALANDŲ bėgyje nuo pirmųjų simptomų pasirodymo- jei suleidžiamas vėliau, tai gali padaryti didesnės žalos, negu insultas. Taigi, pirmiausia ligonis turi laiku patekti į ligoninę. Skirtingai nuo širdies priepuolių (heart attack), kuriuos paprastai lydi stiprus skausmas dėl ko greitoji iškviečiama nedelsiant, insulto pirmieji požymiai gali būti labai subtilūs, ypač jei pasireiškia ne judėjimo, kalbos (kaip esame įpratę manyti), o atminties, aplinkos atpažinimo sutrikimais. National Stroke Association duomenimis, dauguma insulto ištiktų ligonių vidutiniškai pralaukia 12 val. prieš iškviesdami greitąją, kiti iš viso nepasirodo ligoninėje.

Kaip ir kiekvienas kitas vaistas, ardantis kamšalus kraujagyslėse, tPA turi ir blogąją veikimo pusę: gali iššaukti kraujavimą. Todėl prieš jį suleisdami, gydytojai atlieka tyrimus, pasak jų pačių, nuolat žvilgčiodami į laikrodį ant sienos.  

Ar jus atakuoja insultas?

*Simptomai:

*Žinodami kokie ženklai pavojingi ir laiku iškviesdami medikus, insulto pavojų galite smarkiai sumažinti. Kiekvienas, pajautęs žemiau išvardintus požymius, turi nedelsdamas kviesti pagalbą tel.: 911

Užrašau angliškai, kad paskambinę žinotumėte kaip tokią savijautą apsakyti. Nuo to, ar teisingai operatorei paaiškinsite priklausys ar greitai bus atsiųsta greitoji pagalba.

*Staigus SUSTINGIMAS  ar suglebimas veide, rankose, kojose, ypač vienoje kūno pusėje (numbness [namnes] or weakness [wi:knes] in the face, arms or legs, particularly on one side of the body) ;

*KONFŪZINĖ BŪSENA, sunkumai kalbant ar suvokiant ką kiti kalba (Confusion [konfju:žn], difficulty in speaking or understatnding what others are saying);

*REGĖJIMO SUTRIKIMAS , staigiai pablogėjęs matymas viena ar abiem akimis (Vision [vižn] problems, such as sudden trouble seeing from one or both eyes);

*Staigiai pablogėjęs vaikščiojimas, GAKVOS SVAIGIMAS, pusiausvyros ar koordinacijos praradimas (Sudden trouble walking, dizziness [dizines], loss of balance or coordination [ko’ordineišn]);

*Staigūs GALVOS SKAUSMAI, be priežasties ir nepatirti anksčiau;

Rečiau pasitaikantys simptomai:

*Staigus VIDURIAVIMAS (nausea [no:zie]), temperatūra (fever [fi:ver]) ar vėmimas (vomiting), besivystantys žymiai greičiau, negu sergant virusine liga (minutės, valandos);

*NUALPIMAS (fainting [feinting]) mąžtantis sąmoningumas (a period of decreased consciousness dekri:sd’ konšesnes])  arba konvulsijos (or convulsions [kanvolšns])

Pagal Newsweek parengė Regina Nuttall

Apie baimės priepuolius

National Institute of Mental Health nustatė, kad tokie priepuoliai dažnai kamuoja nervinės įtampos išvargintus žmones.

 Simptomai: * tankėjantis širdies plakimas, *krūtinės skausmas, *galvos svaigimas, *galvos skausmas arba pykinimas, *apsunkęs kvėpavimas, *nutirpusios rankos,  *šalčio bangos, *nerealumo pojūtis, *savikontrolės praradimo baimė, *mirties baimė.

Sau padėsite, jeigu:

*Suprasite, jog tai, ką jaučiate yra normali organizmo reakcija į stresą.

*Vengsite kovoti su savo jausmais. Verčiau pripažinsite juos ir stengsitės su jais susitvarkyti.

Mažų pakeitimų didelė nauda

Viename iš naujausių žurnalo “First” numerių Amy Neil pasakoja apie ją ištikusią bėdą. 35 metų jauną moterį ėmė kamuoti stiprūs skausmai kaklo bei nugaros srityje. Jai pasirodė, jog to priežastis- ilgos darbo valandos (arti 70 val. per savaitę), per didelis pratimų kiekis ir etc. Galiausiai skausmai pasidarė nepakeliami ir ji kreipėsi pagalbos į medikus. Gydytojai diagnozavo artritą, bet vietoje medikamentų patarė nusipirkti...naują matrasą. “Tas, ant kurio miegojau, buvo 20 metų. Gydyrojas patarė pirkti kietą (firm), taip ir padariau. Ieškojau ne pigiausio, bet geriausio. Kaina buvo kiek per didelė mano mažai kišenei, bet dėl to dabar nebesigailiu. Paskaičiavau, kiek kartų būčiau lankiusi gydytoją, kiek būčiau pirkusi skausmą malšinanančių vaistų. Nugaros skausmai po kurio laiko visai aprimo, kaklą paskauda po ilgos dienos, bet tas skausmas greit išsisklaido. Dabar jau nebeguliu sumedėjusi iš skausmo šalia vyro, vėl esu normali moteris.”                                                      

Naujausi tyrimai apstulbino: pasirodo, 80 proc. moterų nuolat jaučia nervinę įtampą (stresą) ir nuovargį. Jais taip pat nustatyta, jog norintiems jaustis laimingais nebūtina ilgiau miegoti- tiesiog reikia pagerinti miego kokybę. Gary Zammit, Ph.D. Sleep Disorder Institute New York’e direktorius tvirtina, jog negilus, vargingas miegas didina stresą sukeliančio hormono kortizolio gamybą organizme, dėl to tokie žmonės jaučiasi “išsikvėpę”, tarsi be energijos, būna blogos nuotaikos ir kaip taisyklė ‘atšipusio” mąstymo.

Gera naujiena: nuo jūsų pačių didele dalimi priklauso kaip jausitės rytoj.

*Gero miego paslaptis Nr. 1- magnis. Paryžiuje, Pierre & Marie Curie universitete nustatyta, kad didžiulę reikšmę kokybiškam miegui turi mineralas magnis (magnesium). Kai jo trūksta organizme, žmogus dažnai prabunda, smegenys nepailsi. Tokiems pacientams padidinus jo kiekį iki 320 mg kasdien, padėtis ženkliai pasikeitė. Daug magnio turi sveikų maltų grūdų duona (whole wheat bread), tamsiai žalios spalvos daržovės (špinatų puodelis jo turi 24 mg), riešutai (3 uncijos migdolinių- almonds- turi 231 mg magnio) . Dr. Zammit siūlo pusvalandį prieš einant miegoti užvalgyti riešutų sviesto (peanut butter, tik vėl pakartosiu be cukraus ir natūralų), minėtos “whole wheat” duonos. “Numalšinę alkį geriau miegosite”, sako jis.

*Gero miego paslaptis Nr.2- švelni muzika. Nevados universitete buvo atliktas didelis tyrimas. Moterys, kurios prieš miegą klausėsi švelnios muzikos užmigdavo 63 proc. greičiau ir net 300 proc. pagerėdavo jų naktinio miego kokybė. Tyrimo autorė Julie E. Johnson, Ph.D. sako: “Klausantis tokios muzikos atsipalaiduoja įtempti raumenys, sulėtėja širdies, kvėpavimo ritmas, nukrinta kraujospūdis.” Muziką galite pasirinkti; svarbu, kad jums ji skambėtų maloniai, atpalaiduojančiai, sukeltų gerus prisiminimus.

*Gero miego paslaptis Nr.3- Valerijono žolių arbata. Tai nustatyta Vokietijoje atlikto tyrimo metu. Nurimti padeda tam tikras išsiskiriantis smegenyse chemikalas, tačiau jis neturi jokių išliekamųjų reiškinių kitai dienai. Patariama 1 arbat. š. džiov. valerijono šaknų užplikyti puodeliu verdančio vandens, palaikius nukošti ir pasaldinti 1 arbat. š. medaus bei atskiesti obuolių sultimis. Išgerti 45 min. prieš einant gulti. Galima praryti valerijono piliulę, turinčią 8 proc. valerijono rūgšties (8 percent valerenic acid). Užteks valerijoną panaudoti 2-3 savaites ir jūsų miego ritmas sugrįš į geras vėžes.

*Gero miego paslaptis Nr.4- levandos aromatas. Tai įrodyta šiaurinės Airijos universitete atliktais tyrimais. Mažėja nuovargis ir gerėja nuotaika prabudus.  Panašų poveikį turi jazminas.

*Gero miego paslaptis Nr. 5- malda. “Meldimasis ar kitokia dvasinio pobūdžio veikla net 50 proc. sumažina nerimą, kuris trukdo užmigti”, sako Harold Koenig, M.D. knygos Healing Power of Prayer (Baker Book House, 2003) bendraautorius. “Malda ne tik atpalaiduoja fiziškai; ji taip pat leidžia atsikratyti tam tikrų rūpesčių balastu, patikint jas aukštesnei jėgai.” Raskite jaukų kampelį miegamajame ir ten pasimelskite ar kitaip atsipalaiduokite  prieš eidami gulti.  

Bijote susirgti Alzhaimerio liga?

Pavojų sumažinsite net 60 proc., jei kasdien gersite vitaminą C ir E. Specialistų nuomone būtina kasdien organizmą pastiprinti bent jau 500 mg vit. C ir 400 IU vit. E.  

Meilės romanai

Įdomūs apklausos, kurioje dalyvavo 1,407 vyrai ir 2,094 moterys rezultatai. Visi jie buvo 40- 69 metų amžiaus. Vienas trečdalis apklaustų moterų susitikinėjo su žymiai jaunesniais vyrais. Abiejų lyčių pasimatymų tikslu pasirodė besąs troškimas gerai praleisti laiką, smagiai bendraujant. Seksas buvo svarbus tik 11 proc. vyrų ir 2 proc. moterų.

Apkalbų nauda

Etnologas Jean-Pierre Jardel tvirtina tyrimu nustatęs, jog neapkalbinėjantys, vidinės įtampos vengiantys žmonės yra neproduktyvūs darbuotojai. “Apkalbomis suskaldant ilgą 8 val. darbo dieną į mažus ciklelius, pasiekiama aukščiausio darbo našumo rodiklių tokių ciklelių viršūnėse”, sako jis.

Mamos artumas

Kai girdite ką nors sakant:”Tavo tokios pat akys kaip ir tavo mamos”, pasinaudokite proga. Atsigręžkite į mamą ir paklauskite: “Tu irgi galvoji, kad mūsų tokios pat akys?” Akimirksniu taip galite atnaujinti trūkinėjantį ryšį, pagerinti santykius su savo mama.