Visas turinys (All Contents)

Apie mus (About Us)

Reginos Palėpė reginospalepe.com

Ra�yk mums 

Lai�kus, k�ryb�, ir kt.

          (Contact Us)

Kaip naudotis �iuo tinklapiu (How to navigate this website)

Naujausi puslapiai (Newest pages)

 

 

Birelio (June) 29, 2008 

ReginosPalp: 2 dalis (ReginosPalepe: Part 2)

Kur buvau dingus? (Where have I been?)

Namo praradimo pavojai i ariau (Losing your House)

Kas yra patriotas? (What is a patriot?)

Kaip veikia prezidento rinkim mechanizmas? (Electing a President)

 

 

Liepos (July) 24, 2006

Alimentai vaik ilaikymui (Child Support Enforcement)

Laik krepelis (Mailbag)

Nra imigracini naujien (No Action on Immigration)

Alimentai vaikui Kalifornijoje (California Child Support)

Ar tikrai kitoks? (Marketing Scheme)

Nemokama antivirusin (Free Anti-Virus Software)

Foto Konkursas (Photo Contest)

Birelio (June) 21, 2006

Mes keiiame krypt (Changing Direction)

Imigruoti Kanad (Immigration to Canada)

Kaip atvykti JAV ir dirbti gydytoju (Coming to the US as a doctor)

Keliauti Japonij (Traveling to Japan)

Balandis (Apr) 24, 2006

Paskutins imigracins inios (Immigration Update) 

Balandis (Apr) 13, 2006

Velykins mintys (Easter Thoughts)

Emigrant keliu (Emmigrant Road)

Lina Macaitien

Jau pavasaris (It's Spring)

Balandis (Apr) 10, 2006 

Kol kas nra jokios imigracins reformos (No Immigration Reform Yet)

Patikrinti Application Status (Checking Application Status)

Darbo leidimai (Work Permits)

Moters biologinis laikrodis (Women's Biological Clock)

Albino Hoffman fotografijos (Photos by Albinas Hoffman)

Kaip tinkamai pasirengti emigranto kelionei (Preparing for the Journey of Emmigration)

Pramogos, renginiai ikagoje (Chicago Activities)

Kovas (Mar) 30, 2006

Imigraciniai debatai (The Immigration Debate)

DREAM aktas (The DREAM Act)

Kelion maina su vaikais ir be j (Driving Vacations)

Laik krepelis (Mailbag)

Kovas (Mar) 23, 2006 

Tapimas legaliais (Becoming Legal)

Krepinis ir isilavinimas (Basketball and Education)

JAV pilietybs egzaminas (US Citizenship Exam)

Darbo viza  (Employment Visa)

 Imigrant vizos (Immigrant Visas)

Lietuvika garin pirtis ( Lithuanian steam baths)

Kovas (Mar) 16, 2006 

Amerikieiai ir imigrantai (Americans and Immigrants)

Tapimas legaliais (Becoming Legal)

Skatiname imigracij? (Encouraging Immigration?)

Amnestija (Amnesty)

Plauk alinimas lazeriu (Laser Hair Removal)

Investuokite Baltijos alyse (Invest in the Baltics)

Kovas (Mar) 9, 2006 

Pauki gripo naujienos (Bird Flu Update)

Antibiotik ala (Antibiotic Abuse)

Laikai i  Norviliki pilies Lietuvoje (Letter from Norviliskiu Castle)

Kaip atsiimti nesumokt alg -- 2 (Unpaid Wages -- 2)

Imigraciniai klausimai (Immigration Questions)

Kur galiau rasti kvalifikuot eimos psicholog? (Finding a family therapist)

Laik krepelis (Mailbag)

Kovas (Mar) 3, 2006

Ms vieni metai (Its been One Year)

Reginos laikai (Regina's Letters)

Imigruojant Canada (Immigrate to Canada)

Padedate vieni kitiems (Readers Help Readers)

Lietuvos kulinarinis paveldas  (Lithuanias Culinary Heritage)

Kaip atsiimti nesumokt alg (Unpaid Wages Complaint)

  Poezijos tinklapis (Poetry Website)

Vasaris (Feb) 23, 2006 

Neramus laikas Buui (Troubles for Bush)

Ugavns (Shrove Tuesday)

Blynai, blyneliai, sklindiai (Pancakes, crepes, and scones)

Laik krepelis (Mailbag)

Skyrybos ir mokesiai (2) (Divorce and Taxes)

Vasaris (Feb) 16, 2006

Lietuvos nepriklausomyb (Lithuanian Independence)

Pompja (Pompeii)

Laikai i  Norviliki pilies Lietuvoje (Letters from Norviliskiu Castle)

Pasmerkto mirti istorija (Condemned to Die)

Skyrybos ir mokesiai (Divorce and Taxes)

Laik krepelis (Mailbag)

Paklausk Erikos (Ask Erika)

Vasaris (Feb) 9, 2006 

Bk Valentinu pati sau (Be your own Valentine)

Valentino diena (Valentine's Day)

Laik krepelis(Mailbag)

Psichologijos tinklapis - TAU!

Krepinio mokykla (School for Basketball)

Emigruoju Amerik (Coming to America)

Mam ir ti klubas (Mom and Dad's Club)

Skaitytoj kryba (Reader's Creations)

Vasaris (Feb) 2, 2006 

Reginos laikai (Regina's Letters)

Mokslinis mstymas 1 dalis (Scientific Thinking Part 1)

Mueik dovanos (Another Beating, Another Baubel)

Pagalba naujagimiui JAV (Public Aid for Baby)

10 met viza (10 Year Visa) 

Imigracin viza ankui (Immigrant Visa for Grandson)

Sausis (Jan) 26, 2006

Gydymas ar iliuzija? (Healing or Delusion)

Vaizduots galia (The Power of Imagination) 

Imigracins vizos (Immigration Visas)

Usienis ir dviguba pilietyb (Living Abroad with Dual Citizenship)

Sausis (Jan) 19, 2006

Psichinis gydymas (Psychic Healing)

Vitaminas D ir vins ligos (Vitamin D and Cancer)

Amerikos pilieiai usienyje (American Citizens Abroad)

New Yorko dirbanij apsauga (New York Workers Rights)

Laik krepelis(Mailbag)

Skaitytoj nuomons (Reader's Opinions)

Sausis (Jan) 12, 2006

Reginos laikai (Regina's Letters)

Js kompiuterio saugumas (Security for your Computer)

Seksualinis priekabiavimas (Sexual Harassment)

Vairavimas Virginia valstijoje (Driving in Virginia)

Social Security pinigai (Social Security Benefits)

Sausis (Jan) 5, 2006

Reginos laikai (Regina's Letters)

alia arbata ir svorio metimas (Green Tea and Weight Loss)

"Uraganiniai" automobiliai (Hurricane Cars)

Klausimai ir atsakymai (Questions and Answers)

Gruodis (Dec) 15, 2005

 Kald kilm (The Origins of Christmas)

ventiniai Kald vakarliai (Christmas Parties)

Ar tai mokslas? (Is It Science?)

Smurtas namuose (Domestic Violence)

Paauglio klausimas (Teenager's Question)

Kaip atsiimti pinigus  (How to get Money Back)

Sualojimai darbe (On the Job Injury)

Diazas Lietuvoje (Jazz in Lithuania)

Geri dalykai Lietuvoje (Positive Things in Lithuania)

ventj ki ir kald puota

Gruodis (Dec) 7, 2005

Bliuz klubas (Blues Club)

Pauki gripo baim (Catching Bird Flu)

Kald varks kukuliukai

Senoviniai klaipdietiki patiekalai (Ancient Lithuanian Dishes)

Vertingas projektas (Important Project)

iema ikagoje (Winter in Chicago)

2006 Nauj Met sutiktuvs  ir renginiai kitose valstijose (New Years 2006)

Laik krepelis (Mailbag)

Lapkritis (Nov) 22, 2005 

Legendos apie isilavinim (Myths about Education)

Asimiliacija (Assimilation)

Eks- gubernatoriaus teismas (The Ryan Trial)

Poet and Musician (Poetas ir Muzikantas)

Lapkritis (Nov) 17, 2005 

Padkos piet receptai (Recipes for Thanksgiving)

Lietuvos kulinarijos enciklopedija (Encyclopedia of Lithuanian Cuisine)

Lietuvos kulinarins tradicijos (Lithuania's Culinary Tradition)

Palyginimai (Comparing)

Viskas apie kalakut (All About Turkey)

Lapkritis (Nov) 10, 2005 

K reikia Padkos vent  (What Thanksgiving Means)

Pasirengimas Padkos Dienos pietums (Pot Luck Thanksgiving)

Thanksgiving ventės atsiradimo istorija

Baltj rm rpesiai (White House Troubles)

Spaudos laisv (Freedom of the Press)

Skaitytoj laikai Tinai (Reader's Letters to Tina)

alios kortels loterija (Green Card Lottery)

Klausimas apie alios Kortels loterij (Question about Green Card Lottery)

Kaip jauiasi gr gyventi Lietuv? (2) (Back Home in Lithuania)

Invalidas Lietuvoje iandien (An Invalid in Lithuania Today)

 


 

Ankstesni pusl. (Older Pages)


Reginos Palp Home Page  

 

All About Turkey

Vincentas Sakas

 

The author explains how people in different countries discovered turkey and talks about how it became connected with Thanksgiving day.  He says that in Soviet times raising turkey was discouraged because it was considered bourgeois but  suggests that Lithuanian farmers should now think about raising them again.  It is a very healthy, economical food.  He also gives some amusing historical facts like the Lithuanian nobility who raised turkeys by feeding them on nuts and wine because it made the meat taste better.

 


Viskas apie kalakut

A.Vincentas Sakas

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas

El.patas: vincentas.sakas@takas.lt

 

Kalakut likimas

Su kalakutais stambiais fazan (Phasianidae) eimos vitiniais (Galliformes) paukiais europieiai susipaino palyginus nesenai. Tai, kad ms valgiaratyje atsirado kalakutiena, turime dkoti Kolumbui, kuris kalakutus atve kartu su pomidorais, anktinmis pupelmis, paprika ir bjaurybe tabaku.

Taiau tikrieji Amerikos gyventojai actekai, ymiai anksiau, negu Kolumbas atrado Amerik, jau buvo prijaukin ir pavert naminiais paukiais kalakutus, kuri Amerikos kontinente buvo pilni mikai ir laukai. Kolumbas btent ir atve kelis naminius kalakutus, kurie paliai iplito ir Europoje, ir Azijoje.

Ispanai paukt pramin pavo, gal bt dl jo panaumo pov, kur jie vadino pavon. Jau XVI a. ispanai kalakutus uve Pranczij, kur labiau isilavin gamtotyrininkai isiaikino jo kilm ir dav tikrj io paukio pavadinim.

 

Senovinse kulinarinse knygose randame, kad jau 1523 metais Prancikaus I-jo dvare patiekdavo poule dInde  - indik vit, o jau 1570 metais karaliaus Karlo IX  vestuvin stal papuo pirm kart keptas darytas visas kalakutas. Suprantama, vliau, kai kalakutai buvo pradti auginti ir kituose Pranczijos didik dvaruose, kalakut pavadinim sutrumpino iki dinde, o netrukus paukt pradjo vadinti dindon.

1528 metais kalakutai i Pranczijos karaliaus rm buvo perveti ir Anglijos karaliaus rmus, anglai, ilgai nustatinjo kas tai yra per pauktis, klaidingai paman, kad tai yra Anglij Turkijos pirkli atvet perlavit, patarka (Numida meleagris) ir todl pavadino turkiku paukiu (turkey). Kai i klaida paaikjo, anglai, tuomet kariav su Pranczija, ne tik paliko kalakuto pavadinim turkey, bet, kaip danai istorijoje bna, j nusive Amerik ir iki i dien usispyrusiai ir konservatyviai, kaip moka vien tik anglai vietins kilms paukt tebevadina ne, sakykime, indniku arba net amerikietiku, bet turkiku paukiu turkey.

 

Tuo tarpu kai kurie gyvenusieji u Lamano ssiaurio taip pat buvo suklaidinti angl nuomons, kad netgi gana apsiviets Aleksandras Diuma (1802-1870) savo garsiajame Didiajame kulinariniame odyne rodinjo, kad kalakutai Europ pateko i Indijos daug anksiau, nei buvo atrasta Amerika. Ir nors 1766 metais ymusis ved gamtininkas ir mokslininkas Karlas Linjus (Linne) apra perlavit, suteikdamas jai ries pavadinim Numida meleagris, pirm vard suteikdamas Namibijos garbei, i kur vitel buvo atveta, o antr legendinio karaliaus Meleagro garbei.

 

Trumpai tariant, galutinai susipainioj pranczai, net nebemgino aikintis i kur pas juos atsirado kalakutai ir pradjo juos gamintis, savaip, - kalakutus kepdavo prikimtus virtais katainiais, patiekdami juos btinai su roiniu vynu ir salot lapais. Ir nors pranczai, maisto gamybai naudojo vis paukt, tik vienas A.Diuma teig, kad nors kalakuto msa, ypa alta, yra prabangi ir nuostabi, savo skoniu pranaesn u vitien, yra gurmanai inovai, kurie valgo tik kalakutienos krtinls ms (fil), vadinam vyskupo nosimi.

sivaizduokite, kaip prancz aristokratai sau atsipjaun tik kalakuto krtinl, vis likus deimties kilogram paukt pasisdami tarnams arklid...

 

 Su Padkos vente!

XVII amiuje pirmieji Amerikos kolonistai atsive Europoje ivestas kalakut veisles ir pradjo jas kryminti su laukiniais Amerikos protviais. iandien Amerikoje pati populiariausia yra baltoji olandika kalakut veisl, turinti daugiausia baltos msos.

Neirint visas kalakut istorijos peripetijas, vis dlto jie klydusiai monijai rod, kad yra tikrieji Amerikos paukiai. O buvo taip: 1620 metai 11 gruodio pirmieji angl kolonistai i Mayfower laivo ilipo Amerikoje ir ant granitins pakrants kr gyvenviet - Plimut-Rok. Pirmasis j iemojimas buvo ypatingai sunkus ir 1621 metais i 102 moni igyveno tik 56. Taiau pirmasis j derlius naujojoje Tvynje buvo toks  gausus, kad kolonist irinktas gubernatorius Viljamas Bredfordas sak tai atvsti grandiozine puota. Ikilmse dalyvavo visi kolonistai ir 91 indnas, be kuri pagalbos vargdieniai vargu bau ar bt igyven. Msos proviantui pasisti keturi mediotojai su draugikais indnais tiek priaud laukini kalakut, kad j uteko visos savaits puotavimui.

iandien n vienas amerikietis nesivaizduoja ventinio Padkos piet stalo be kalakuto.

 

I ties Amerikoje yra dviej veisli laukiniai kalakutai: Veleagris gallopavo veisl gyvena iaurinje Meksikoje ir JAV rytuose, - tai rusvos spalvos su viesesnmis plunksnomis uodegoje ir sparn galuose pauktis. Btent is pauktis yra taps naminiu ir paplits po visus pasaulio kontinentus, jo pagrindins veisls yra bronzinis, raudonasis burbinas, baltasis olandikas ir i jo ivesti didieji, stambieji kalakutai Big-6, But-9, iaugantys iki 40 kg svorio!!!

Kita ris Agriocharis ocellata gyvena Meksikoje ir Centrinje Amerikoje. Jo plunksnos yra blizganios, o uodegos plunksn galuose matyti akys.

 

Reikia paymti, kad laukinis kalakutas yra retas pauktis, nes kalakutus amerikieiai jau sen seniausiai veisia ir augina fermose. XX amiaus pradioje buvo iveista nestambi, taip vadinama bronzin i pauki veisl, sverianti nuo 3,5 iki 4,5 kg specialiai skirta Padkos ventei ir pavadinta buvo Wild Turkey (laukiniu kalakutu). ie kalakutai gana laisvai yra auginami dideliuose, turiniuose daug ploto voljeruose. Laukinio kalakuto neriebi msa primena laukin pauktien ir todl ji labai vertinama Amerikos gurman.

 

Suprantama, kalakutus amerikieiai valgo ne tik per Padkos dien. Kasdien ia yra suvalgomi kalnai sumutini ir McDonald bandeli su kalakutiena. Amerikos parduotuvse galima nusipirkti ir Self-basting turkey kalakutienos pusfabrikat, kur po oda yra purkta sviesto arba aliejaus. itok kepsn amerikieiai isikepa orkaitje ir valgo j su spanguoli padau, batatais (arba keptomis su esnaku bulvmis) ir ropmis.

Ar nevertt ir lietuvi kininkams pradti veisti ir auginti iuos delikatesinius kalakutus? O kain kur yra ding dar Smetonos laikais, paskui net sovietins okupacijos laikais retsykiais kai kur matomi juodi arba juodai raibi kalakutai su dideliais raudonais pagurkliais, burbuliuojantys, kalakutuojantys ant kiekvieno praeivio arba iaip ant netvark kieme daromo gyvno?..

Nenaudojam ems plot yra pakankamai, - tai ir bt Lietuvos kininkams pelningas verslas. Ir iame dalyke nereikia bijoti toki msini kalakut augintoj monstr kaip Arvi kalakutai, - nes atgaivinta lietuvika kalakut veisl jau savaime bt geras masalas Europos gurmanams, o jei dar jie bt auginami ekologikuose laukuose ir krmynuose, tai ir kaina u juos bt atitinkamai didesn.

 

Vis laik ir taut pauktis

Europoje keptas kalakutas atsirado ne kaip kasdienis, bet kaip ventinis valgis ir netgi konservatyvioje Anglijoje jis sugebjo nustumti s nuo ventj Kald stalo, tiesa, tai atsitiko tik XX amiuje, taiau ir ia neapsieita be kuriozo, susieto su angliku konservatizmu. Kalakutus Brit salose inojo jau 400 met, taiau rimtai juos veisti ir auginti msi vienas fermeris i Norfolko, kuris kelis kalakuiukus atsive ... i JAV ir sugebjo tikinti Anglijos maisto preki parduotuves realizuoti jo produkcij. Tik tada anglai pastebjo kalakutus ir taip nirtingai msi juos veisti, kad net tlas Pilypas Kukas i Kembridyro grafysts sigudrino uauginti 39,09 kg Taisonu pavadint kalakut, tuo paklidamas Gines rekord knyg.

Nuo tada angl kulinarai prigalvojo daug visokiausi kalakutienos gamybos recept, ypa ventj Kald stalui, visaip j darydami (fariruodami): vieni kalakut daro katainiais su kumpiu, kiti - ryiais su porais, dar kiti duona ir kumpiu arba aviini dribsni koe su dera ir t.t.

Kaldinis kalakutas patiekiamas su keptomis darovmis (daniausiai su bulvmis arba briuseliniais kopstais). Btinai dar duodami ir vairs padaai: portveino, duonos, kalakuto sultinio ir pan.

iandien kaldin kalakut gaminasi visa Europa.

 

Ispanijoje kalakut daro derelmis, razinomis ir kedr rieutais, o Andalzijoje tik ryiais.

Pranczijoje Burgundijoje kalakut kuleles (gigots de dinde) trokina alyv aliejuje, raudoname vyne ir grietinlje su rkytu kumpiu, svognais, esnakais, morkomis, salierais, petraolmis ir vieiai maltais pipirais. ia ypatingai vertinami vietins Breso veisls kalakutai (dinde de Bresse), msin veisl su juodomis plunksnomis, juodomis kojomis bei raudonu pagurkliu, sverianiu iki 5-8 kg.

 

dom paprot galime matyti Portugalijoje: gruodio pradioje Lisabonos gatvmis fermeriai varo brius kalakut. Kai pirkjas isirenka patinkant paukt, fermeris j sugauna, jga sugirdo ger porcij stiprios vynuogi degtins ir paleidia. Girtas pauktis greitai atsijungia, ir fermeris ikilmingai j teikia pirkjui. Portugalijoje kalakutai gaminami savaip: papjaut paukt nupea, nuplauna, 12 valand imirko sdytame vandenyje su citrina ir laur lapais, po to dar 12 valand laiko pakabin sausoje altoje patalpoje ir tik tada kepa.

Net Izraelyje egzistuoja paprotys valgyti kalakut (ivrite tarnegolj godu, - indik vit) per Purim, kaip prisiminim apie didelius Acha-veroo ir Estero valstybi plotus Mi Godu at Ku, t.y. nuo Indijos iki Etiopijos. Izraelio sostins turguje Machane Je-guda galima sigyti 6-8 kg koern, idaryt viei kalakut. ydai kalakut krtinles arba fil naudoja steikams arba maltiniams, far maiydami su macemelu (mac miltais), juose pagamintus maltinius taip pat ir paniruoja. I kalakut odeli gaminami ir spirgai, aiku ne tokie geri, kaip sienos, bet pagal grietus karuto reikalavimus galimi valgyti su ridikais ir svognais.

 

Lietuvoje kalakutus pendavo rieutais ir girdydavo raudonu vynu 

Lietuvoje kalakutai buvo pradti auginti 1742 metais graf Tikevii, vliau baron Rop, graf Oginski, Pliateri ir kit didin dvaruose, t.y. daug anksiau, nei daugelyje Europos ali ir net imtmeiu anksiau, nei Rusijoje.

Kaip Lietuvoje kalakutas gavo savo pavadinim, ilgai splioti nereikia, nes is atvetinis pauktis ant vis piktai kalakutuodavo, - tai todl ir kalakutas. XIX amiuje i lietuvi didik ir bajor rus dvarininkai perm mad auginti kalakutus taiau vadino juos savaip: Smolensko gubernijoje kuldyku, Pskovo kurau, Riazans ir Maskvos orka, arinu, Viatkos  - durka, duryka. Ir tik vliau, kada Rusijoje isivyst kapitalizmas, praturtj pirkliai ir pramonininkai pradjo Maskv kviestis prancz kulinarus, kurie ia pradjo renginti traktierius ir restoranus, kalakutus rusai pagal prancz priimta terminologij pradjo vadinti indeikomis. XIX amiaus pabaigoje Rusijoje net paplito posakis, kad Без индейского петуха, без борзого кобеля не помещик.

Kretingos graf Tikevii kalakutai prie pjaunant netgi specialiai bdavo penimi rieutais ir girdomi raudonu vynu, kad kalakut msa gaut delikatesn skon, tad jie bdavo ypa paklauss Austro-Vengrijos imperatori Habsburg ir Rusijos car Romanov rmuose. Vliau kalakutus pradjo perinti ir auginti turtingesni valstieiai. Aiku, kalakutai, bdami gana leps paukiai, reikalaudavo daug prieiros bei darbo ir todl jie kalakutuodavo daugiausiai darbiausij valstiei kiemuose.

 

Lietuvos didikai ir bajorai puot metu valgydavo keptus kalakutus, darytus diovintais vaisiais su rieutais ir brukni uogiene su kriaumis, gardiuodavosi ypatingai brangiu kalakutienos kepsniu su atsivetiniais triufeliais arba vietins kilms baravykais, kalakutienos fil bdavo patiekiamas su vyni tyre, kalakutienos sriub virdavo tirt su dideliais kalakutienos gabalais ir darovmis. Ant puot stalo bdavo dedami kalakutienos galantinai, majonezai, patetai, terinai, vyniotiniai ir t.t., ir pan. Daname Lietuvos dvare kalakutus darydavo obuoliais, diovintomis kriaumis arba slyvomis, trokintais raugintais kopstais, vairiausiomis komis, - kiek dvar, tiek buvo ir savit kalakut dar, kuriais prie kitus sveius puikuodavosi eimininkai.

Tarpukario Lietuvoje kalakutas bdavo dano kio pauktis, bet bene daugiausia j augindavo Sduviuose (Suvalkijoje). Prie ventsias Kaldas ir Velykas laikinosios sostins Kauno bei kit miest ir miesteli turguose j bdavo apsiai, todl ne tik kininkai, bet ir miestieiai, ypa kunigai, vienuoliai, pirkliai, tarnautojai ir amatininkai kepdavosi ventin kalakut. Tais laikais kininkai augindavo ities daug pauki, o s buvo net didel perprodukcija, tad Lietuvoje Smetonos valdymo laikais vyriausyb gavo ileisti special potvark, pareigojant visus valdininkus ir tarnautojus kas savait btinai pirkti s. Net iandien Kretingos muziejuje galima matyti s nagines (kad kelionje nenumint koj), kuriomis jos bdavo apaunamos, kai i emaitijos bandomis bdavo genamos Klaipdos krat Vokietij.

 

Sovietinje Lietuvoje kalakutienos nevalgydavo

Soviet sjungai okupavus Lietuv ir itrmus darbiausius Lietuvos valstieius Sibiran, kolkieiai ne tik nemokjo, bet ir nebesugebjo auginti kalakut (iskyrus vien kit kiem) kalakutas yra labai irankus maistui, lepus auginimui, reikalaujantis ypa daug prieiros pauktis, tad per 50 met rus okupacijos i lietuvi mitybos dingo kalakutienos patiekalai.

Maisto gamybos technolog garbinamoje rusikoje 1953 m. Maskvoje ileistoje valgi receptr ir technologij knygoje Sbornik receptur., kalakuto patiekal nerasite, o sovietinje Lietuvoje nuo 1957 m. ileistos pirmos kulinarins knygos eimininks vadovas iki 1983 m. ileisto Viening lietuvikpatiekaltechnologijos apraym, valgi i kalakutienos i vis nra.

 Jei Nepriklausomos Lietuvos kulinarai gamino net kelis imtus vairiausi virtos, keptos, trokintos, utintos kalakutienos patiekal, tai sovietinio obepito virtuvje neliko n vieno kalakutienos patiekalo!.. Tad nieko stebtino, kad Lietuvoje jau kelios kartos neino kalakutienos skonio, aromato ir naudos mityboje, kad iandien lietuviai, profesionals virjai, technologai ir ypa jaunoji karta neino kaip ir k galima pasigaminti i kalakutienos, kad is pauktis daug kam yra tokia pat egzotika, kaip strutis arba koks flamingas

 

Mokslinink ivados

Mokslininkai pataria valgyti kalakutien, nes tai pati sveikiausia pauktiena, nes ji yra ne tik baltyminga ir maistinga, turinti aminorgi, B grups ir PP vitamin, cinko, geleies, fosforo ir magnio mikroelement, bet ir maai cholesterino turinti msa, todl ji ypa tinka dietinei ir vaik, ni moter ir norini sveikai gyventi mitybai.

iandien, kai daugelis moni kenia nuo virsvorio ir su juo atsiradusiomis ligomis, kalakutiena tampa bene pagrindine sveika msa mityboje. Amerikiei mokslininkai (Science, 2002 m. lapkriio 29 d.) nustat, kad kaloring kiaulien pakeitus maisting kalakutien, gyvenim galima prailginti net 40%! Jelio universiteto mokslininkas Stiuardas Frenkelis teigia, kad mityboje sumainus 20-40% kalorij, pagerja atmintis ir raumen tonusas, reiau susergama viu. Pasaulin irdies federacija, remdamasi pravestais tyrimais, nustat, kad irdies kraujagysli susirgimai jau yra gav epidemijos charakter. Kasmet pasaulyje nuo i susirgim mirta 17 milijon  moni, i kuri net 80% tenka alims su maomis moni pajamomis. Mokslininkai vieningai pataria keisti mitybos proius ir kaloring, turini daug cholesterino ms keisti maiau kaloring pauktien, uv, daroves.

 

tai palyginkite:

100 g kalakutienos fil 107 kkal. Pasaulio mokslinink pripainta ateities msa, nes ji yra maai kaloringa, turinti daug aminorgi, vitamin ir mikroelement, nebna ukrsta salmonelmis, kaip vitiena, brucelioze, kaip kiauliena ar kempinlige, kaip jautiena. ia reikt atkreipti dmes tai, kad kalakutai yra ypatingai iranks maistui, - jie po mlynus nesikapsto ir bet ko nelesa, lesa tik tai, prie ko yra priprat ir k ino. Yra pastebta, kad pakeitus kalakutams lesal, jie jo nelesa, o irenka i savo tarpo vadinamus mirtininkus, kurie pradeda nauj maist. Tuos mirtininkus kalakutai kelet par stebi ir tik sitikin, kad naujas lesalas yra nepavojingas, atsargiai pradeda ir kiti lesti.

100 g vitienos fil 108 kkal. Populiari mityboje, nors turi savyje daugybe rizikos faktori. Pagal iuolaikin vit auginimo technologija vitiena yra perduozota cheminiais preparatais (greitesniam vit augimui naudojami cheminiai augimo stimuliatoriai), o Ryt alyse vitos jau pradtos naikinti, nes btent per jas paplito mirtinas pauki gripas.

100 g verienos fil 109 kkal. Pasaulio mokslinink pripainta kaip maai vartotina msa, kuri dar nra pakankamai subrendusi ir todl savyje turinti pavojing sveikatai organini jungini.

100 g jautienos fil 126 kkal. Vartotina tik sveika jautiena ir visikai nerekomenduojama maistui vartoti karvien, kuri mogaus organizmui yra netgi pavojinga. Daugelyje ali karviena udrausta vartoti mityboje.

100 g kiaulienos fil 176 kkal. Tradicin lietuvi pamgta kiauliena daugelyje pasaulio taut yra pripainta kaip pati pavojingiausia moni sveikatai ir draudiama vartoti mityboje.

100 g kiaulienos karbonado 358 kkal. mogus, suvalgs vien karbonado porcij su bulvmis ir duona, gauna kalorij dienos norm. Tad nieko stebtino, kad lietuviai, ypa moterys, valgydami pusryius, pietus i keli patiekal ir dar vakarien paskui kenia nuo virsvorio.

 

Kalakutienos msos vairov.

 

Gurman ivados

Kalakutiena savo msos sandara, konsistencija, skoniu ir aromatu yra nevienalyt, vairiaskon ir net vairiakvap.

Jos balta, minkta, sultinga krtinl yra paios aukiausios kokybs pauktienos skonio ir tinka pramatni kepsni, suktinuk, niceli, lgtaini ir vyniotini gamybai.

Raudonai rausv laun skonis primena laukin pauktien, tad tinka ir kasdieni, ir egzotik mediotojik patiekal gamybai.

Tamsi, riebesn kaklo msa savo skoniu yra panai net ir kiaulien, tinkam prastiems, kasdieniams msos patiekalams, trokiniams, apkepams gaminti.

I kalakutienos kaul su msos nuopjovomis galima virti auktos kokybs sultinius, dekoktus ir konsom, kurie yra btini nusilpusi ligoni mitybai.

I kalakuto kepenli, skrandeli ir irdeli gaminami karalikieji patetai, ypa, kai jie kepami kalakuto kaklo odelje.

Kalakuto riebalai, kalakuto odos spirgai cepelinams, kugeliui ir vdarams suteikia senovin tradicin skon, nes btent pirmj Lietuvoje cepelin ir kugelio darai buvo i pauktienos riebal ir spirg.

Na, o kalakut uodegls, kojels, skiauters tinka tikriesiems gurmanikiems gardumynams gaminti.

 

Kalakutiena kulinar akimis

Aiku, spdingiausiai atrodo keptas visas kalakutas. Dabar, kai Lietuvoje auginami msiniai BIG-6 ir BUT-9 kalakutai, kurie gali iaugti net iki 40 kilogram svorio, skaniausi, sultingiausi ir minkiausi yra 6-8 kg paukiai, ypa patels. Prie kepant juos reikt trinti vairiais prieskoniais, prieskoninmis olelmis, druska ir palikti per nakt marinuotis (marinavimas pasaulio kulinarijoje yra tik sausas, o ne acte, kaip sovietiniame obepite). Prie kepant, kalakut galim daryti vairiais darais (daniausiai - diovintais vaisiais su virtais ryiais, malta veriena, namine dera su pakepinto batono kubeliais ar rieutais), sandariai apvynioti folija ir kepti orkaitje 3,5-4 val. 190 laipsni temperatroje. Baigiant kepti, folij nuvynioti, kalakut aptepti lydytu sviestu, grietine arba majonezu, padidinti orkaits temperatra iki 200 220 laipsni ir graiai apskrudinti odel. Klasikinis kalakuto patiekimas yra su brukni uogiene, virta su kriaumis, bet galima patiekti su bet kuriais kitais garintais, kepintais, marinuotais arba vieiais vaisiais, garintomis, kepintomis, trokintomis arba marinuotomis darovmis, virtomis ir vairiai sutaisytomis kruopomis: grikiais, ryiais, soromis, manais, kuskusu, kvietinmis, kukurzinmis, mieinmis, perlinmis, sorgo kruopomis.

 

Savaime suprantama, kad pati geriausia, dietin msa yra fil. J geriausiai kepti visu gabalu (svoris 3-3,5 kg) panaiai kaip rostbif. Vis fil (taip ikepta kalakutienos fil atrodo ities spdingai) arba iilgai supjausius j jautienos fil storio gabalais trinti prieskoniais, druska, palikti per nakt marinuotis, suvynioti folij ir kepti 1-2 val. 190 laipsni temperatroje orkaitje. Taip kept fil yra gardu valgyti ir kart, ir alt su vairiais padaais, brukni ar spanguoli uogienmis, kepintais ar marinuotais vaisiais ir darovmis. Kept fil galima laikyti aldytuve tris paras.

 

Nuo fil skersai atpjovus pjausnius, galima kepti vairius kepsnius, darytus kepsnius su vairi  vairiausiais darais, mutinius, suktinukus, nicelius, lgtainius. ia btina visiems inoti, kad kepant fil atskirais kepsniais, mutiniais, suktinukais, niceliais arba lgtainiais kepti geriausia alyv aliejuje arba svieste labai trumpai po 3 min. i abiej pusi, nes pauktiena ilgiau kepant kietja. Apkeptus kepsnius, kad jie bt dar minktesni ir sultingesni, reikt udengus 5-8 minutes palaikyti orkaitje.

 

Kalakuto launel yra spdingo dydio, tad j galima kepti kaip avienos ar verienos kumpel keletai moni, banketams. Gaminant maesnes porcija, patartina launel supjaustyti atskiromis dalimis: atpjauti kumpel ir kulel.

Kumpel galima kepti, virti, trokinti, rkyti. Kumpel galima supjaustyti dideliais pjausniais ir gaminti kaip klasikinius antrekotus, bifteksus, osso buko, romteksus, steikus, nicelius.

Su kulele bus daugiau vargo, nes i jos reikia replytmis itraukyti sausgysles, bet dar geriau yra ipjauti ir kaul. Taip paruot kulel galima kepti, virti, trokinti, rkyti, gaminti vairius darytus kepsnius, slgtainius.

 

Kalakuto sparneliai taip pat yra msingi ir dideli, tad juos irgi reikt supjaustyti atskiromis dalimis. Sparnelius galima virti, kepti ir trokinti. Tiesa, prie kepant, sparnelius geriau bt kiek pavirti, - tada jie bus minktesni ir sultingesni.

Nieko nra skaniau u trokintus kalakuto skrandelius, irdeles ir kepenles. O i i trokint subprodukt paruotas patetas ir dar darytas kalakuto kaklelio odelje nustebins net visko ragavusius ir savus, ir i kit krat atvykusius sveius.

Aluje arba vyne trokintos kalakut uodegls (ipjovus kiauides); svognuose ir morkose trokinti kakleliai; su prieskoniais, svognais ir esnakais virtos kojels (prie tai nukarpius joms nagelius) tai jau gurman patiekalai, kurie tinka ir prie gero vyno, ir prie garsaus lietuviko alaus.

 

Pats laikas lietuviams atsisakyti itin prastos ukandos prie alaus duonos su esnaku, irni su svognais, diovintos uvies, kuri atsirado Rusijoje, kad umuti ten gaminamo prasto alus skon ir blog kvap. Pats laikas lietuviams atsisakyti alkoholik pamgt pigi speciali ukand, silom vulgariose aludse (liaudyje vadinam snarglinmis), pradti gerbti savo lietuviko alaus ypa aukt kokyb bei skon ir prie gero alus rinktis tik ger ukand, nes prie gero alaus tinka ir geras kepsnys, ir aromatingas trokinys, ir grietinje slopintas karpis, net ir tortas...

 

Ekskursas dvar praeit

Teko lankytis viename Vokietijos dvare, kur jau trys imtai met auginama viena vienintel ris ani. Turkiasi tos neriebios antels tvenkinyje prie nedidelio dvaro, o visi Europos gurmanai i anksto, jau prie kelis mnesius usisako sau antyt pietums. Suvaiuoja ia didesniais briais, eimomis su vaikeliais. Sveius pasitinka kvedys, aprodo virtuv, svetain, kur skanaus antyt, nuveda prie tvenkinio, kad kiekvienas isirinkt jam patinkant paukt, kur tuoj pat sugauna tarnas ir nea virtuvn. Kol antis nudobiama, peama (yra mgj ir toki dalyk pasiirti), prieskoniuojama, kepama senovinje krosnyje, sveiai, - kas ramesnio bdo gurknoja vyn ar al lauko terasoje arba prie idinio, judresni sveteliai tai irgais jodinja, karietomis arba rogmis vainjasi, - irint, koks met laikas.

Na, o antytei ikepus,  prasideda tikra gurmanika puota.

Tai kodl toki maloni dalyk nediegus Lietuvoje, ypa restauruotuose dvaruose, kaimo turizmo sodybose? Juolab, kad tai galt bti ir sys, vitos, patarkos, fazanai, putpelyts, kad ir bajorikai rieutais penti senovins lietuvikos veisls kalakutai, ididiai vaiktantys didiuliame voljere?..

 

 

Nar�yk (Search)
 


�altiniai (Resources)
Lietuva info (Lithuania Info) Naujienos (News)
Lietuvos kulinarinis paveldas (Lithuania's Culinary Heritage)
Renginiai Cikagoje (Chicago Activities)
N Green Gards
N Advokatai ir Kt. (Doing Business)

copyright (c) 2006 Regina Nuttall
These pages are copyrighted.  If you would like to use material from this site, please ask us.

Visas med�iagas �iame tinklapyje saugo autorini� teisi� �statymai. Jei norite kuria pasinaudoti- gaukite m�s� leidim�.